Violetiniai žmonės stengiasi gyventi įprastą gyvenimą ir kuo labiau atsiriboti nuo įvairių naujienų ir žinių. Jei kažkas sako „tai dabar visi turim verkti, neatostogauti ir nesidžiaugti gyvenimu, jei kažkur vyksta karas”, didelė tikimybė, kad tai violetinis žmogus.
O jei dar prideda „ne visada reikia viskuo tikėti, dar neaišku kas kur kaltas ir aplamai kam naudingas karas”, šis žmogus tikrai violetinis.
Jei nebijote prarasti draugą ir norite tuščiai pasiginčyti – aptarkite karo įvykius su violetiniu.
Rožiniai žmonės į karą reaguoja labai stipriai ir dažniausiai jaučia, kad reikia kažką daryti. Jie negali ramiai stebėti, kai vyksta neteisybė, todėl dažnai daug kalba, pyksta, diskutuoja ir stengiasi įtikinti kitus, kad negalima likti abejingiems.
Rožiniai dažnai aktyviai dalinasi informacija, renka paramą, organizuoja pagalbą ir labai supyksta ant tų, kurie apsimeta, kad nieko nevyksta. Jie mėgsta turėti aiškią poziciją ir tikisi, kad kiti ją taip pat turės. Kartais dėl to gali atrodyti per daug kategoriški ar emocionalūs.
Tačiau iš tikrųjų po tuo stiprumu slepiasi labai didelis jautrumas. Rožiniai žmonės labai sunkiai pakelia neteisybę, todėl karas juos išsekina ne mažiau nei kitus, tik jie stengiasi tą skausmą paversti veiksmais.
Jei norite žmogaus, kuris ne tik piktinsis, bet ir iš tikrųjų kažką suorganizuos – ieškokite rožinio.
Žalieji žmonės kasdien domisi visomis naujienomis, aukoja daugiausiai iš visų kitų spalvų ir dažniausiai remiasi emocijomis. Jei reikia paaukoti pinigų naikintuvui, žalieji perves pirmi ir visai nesvarstys gali, negali.
Vyksta karas, vadinasi turim prisidėti visi kas kuo galim. Domisi istorija ir seka ateities prognozes. Turbūt tai žmonės, kurie labiausiai gilinasi į visas karo peripetijas kiekvieną dieną.
Jei norite paaukoti pinigus, bet neapsisprendžiate kam – paskambinkit žaliajam. Jis gal ir nepatars jums, bet tikrai prisimins kam pats aukojo visai neseniai.
Samaniniai žmonės karą išgyvena labai jautriai ir asmeniškai. Jie labiausiai galvoja ne apie politiką, ekonomiką ar strategiją, o apie žmones. Jiems sunkiausia matyti vaikų, gyvūnų, senų žmonių kančią, todėl jie dažnai labai greitai pavargsta nuo blogų naujienų.
Samaniniai dažnai aukoja, padeda, renka daiktus, siunčia paramą, siūlosi priimti žmones ar ieško, kuo gali būti naudingi. Jie gali ilgai skaityti istorijas apie konkrečius žmones, sekti jų likimus ir labai stipriai viską išgyventi. Tačiau po kurio laiko jiems būtina atsitraukti, nes kitaip jie tiesiog emociškai perdega.
Jei norite sužinoti, kam dabar labiausiai reikia pagalbos, arba ieškote žmogaus, kuris nuoširdžiai rūpinasi kitais – kreipkitės į samaninį. Tik po to nepamirškite paklausti, kaip laikosi jis pats.
Geltonieji liūdi dėl žūstančių žmonių, bet vengia per daug neigamos informacijos. Dažniausiai šalia pasitaiko žaliasis, kuris viską ir papasakoja. Patys geltonieji žmonės informacijos nelabai ieško.
Pergyvena, pyksta, nes jie dažniausiai yra empatiški, bet mandagiai išklauso ir kitą nuomonę. Nesileidžia į diskusijas ir neįrodinėja savo tiesos. Tyliai sudėlioja žmones į lentynėles ir nepamiršta, kad kažkas sudėtingu metu elgėsi negražiai.
Jei jūs pavargote nuo blogų žinių ir nebenorite diskutuoti apie karą – susitikite su geltonuoju. Jis šios temos tikrai nelies.
Oranžiniai žmonės domisi informacija, žiūri, klauso, seka įvairius šaltinius, bet visada turi savo vienintelę ir nekeičiamą nuomonę.
Oranžiniai dažniausiai turi tvirtą nuomonę visais gyvenimo klausimais, todėl net ir remiantis faktais, labai sudėtinga ją pakeisti. Aukoja nebent paveikti momentinių emocijų, bet labai gerbia ir žavisi už tiesą kovojančiais žmonėmis. Baisių vaizdų stengiasi išvengti.
Jei nesusigaudote kas vyksta, bet jums įdomu – paklauskite oranžinio. Jis viską jums paaiškins ir net neleis suabejoti, nes viskas yra būtent taip, kaip galvoja oranžinis. Nes oranžiniai tokie – su savo vienintele teisinga nuomone.
Mėlynieji į karą, kaip ir visus kitus gyvenimo įvykius žiūri ramiai. Galintys aukoja ir prisideda prasmingais darbais. Be reikalo nereiškia savo nuomonės, kasdien stengiasi dirbti savo darbus, gyventi įprastą gyvenimą, žinias apie pergales ir nuostolius sekdami kažkur fone.
Jei į juos kažkas kreipiasi tiesiogiai – niekada neatsisakys padėti, bet mažai tikėtina, kad patys sugalvos ieškoti kuo ir kur gali būti naudingi.
Nors patys mėlynieji dažniausiai nepuola nagrinėti šios temos, bet seka įvykius ir nepavargsta domėtis, bei gilintis.
Su mėlynuoju bet kada apie karą galite kalbėti drąsiai. Jis niekada nepasakys – gal jau nelieskime šios temos, nes nusibodo. Jis puikiai supranta, kad kiekvieną dieną žūsta žmonės ir liūdina ne pokalbiai, o vykstantis karas.
Žydrieji žmonės karą išgyvena tyliai. Jie skaito naujienas, daug galvoja, labai stipriai viską jaučia, bet retai apie tai kalba garsiai. Žydriems žmonėms sunku matyti neteisybę, žuvusius žmones, sugriuvusius namus ir kitų skausmą. Jie labai ilgai prisimena vaizdus, istorijas ar frazes, kurios juos sukrėtė.
Žydrieji dažnai stengiasi atrodyti ramūs, bet iš tikrųjų viduje labai pergyvena. Jie gali ilgai nežiūrėti naujienų, nes jiems tampa per sunku, o po kelių dienų vėl viską perskaito iš karto. Jie dažniau renkasi tyliai paaukoti, pasidalinti viena svarbia žinute ar tiesiog ilgai kalbėtis su žmogumi, kuris jaučiasi taip pat.
Jei norite žmogaus, kuris tikrai supras, kaip jaučiatės, kai pasaulis atrodo per sunkus – pasikalbėkite su žydruoju. Jis gal ir nepasakys daug, bet tikrai supras.
Raudonieji žmonės labiausiai ignoruoja vykstantį karą. Juos labiau gąsdina ir liūdina blogėjanti ekonominė situacija, nei žūstantys žmonės. Stipriausios, ryškiausios spalvos raudonieji galvoja kaip galima uždirbti šiuo metu ir kaip užsitikrinti savo ir savo artimųjų saugumą ateityje, kokia ji bebūtų.
Mažai šansų, kad jie aukoja savo pinigus, bet gali suorganizuoti aukų fondą ir taip net smarkiau prisidėti prie paramos, nei aukodami tik tiek, kiek galėtų patys. Raudonuosius tiesiog siutina įvairūs verkšlenimai, prašymai ir kitų žmonių nekompetencija bet kuriais klausimais. Todėl jie drąsiai gali laikinai mesti savo versla ir pulti vadovauti kokiai nors pagalbos ar paramos kompanijai.
Jei norite diskutuoti su raudonuoju – kalbėkite apie ekonomiką, saugumą ir paklauskite jo nuomonės kaip tvarkyti savo finansus ar investicijas.
Vyšniniai žmonės karą išgyvena labai giliai, bet dažniausiai apie tai nekalba. Jie seka naujienas, skaito, domisi, analizuoja, tačiau viską pasilieka savyje. Jiems labai svarbu teisingumas, vertybės ir aiški riba tarp to, kas yra teisinga, o kas ne. Todėl jie dažniausiai turi labai tvirtą nuomonę apie vykstančius įvykius, nors retai ją garsiai demonstruoja.
Vyšniniai žmonės dažnai jaučia daug pykčio ir nusivylimo dėl žmonių abejingumo, melo ar bandymo pateisinti blogus dalykus. Jie nekelia triukšmo, nesiginčija dėl kiekvienos antraštės, bet labai gerai prisimena, kas ką pasakė ir kaip elgėsi. Jie aukoja tyliai, be nuotraukų, be viešų įrašų ir be noro pasirodyti.
Jei norite išgirsti ramią, argumentuotą ir labai aiškią nuomonę apie karą – pakalbėkite su vyšniniu. Tik nebandykite jo įtikinti, kad „viskas nėra taip paprasta“, jei jis jau nusprendė, kas teisus.
Pasaulyje nėra nei gerų, nei blogų žmonių. Geri ir blogi būna tik poelgiai. Vykstantis karas, žūstantys žmonės – baisiausias dalykas, kuris galėjo nutikti šiame amžiuje.
Baisių dalykų akivaizdoje visi galime pasidaryti asmenines išvadas, kas yra kas. Net ir mieliausi žmonės tam tikrose situacijose gali elgtis tikrai ne taip, kaip mums patiktų. Tokiu metu išryškėja geriausios, kaip ir baisiausios žmonių savybės.
Bet tokiu metu nukrenta kaukės, todėl galime dar daugiau sužinoti su kuo mums pakeliui, o ko daugiau nelabai norėsime matyti.
Sužinokite savo asmenybės spalvą. Pabandykite analizuoti kitus!
JŪSŲ SĖKMĖS SPALVA
Sužinokite kokia yra jūsų asmenybės spalva ir kas gali lemti jūsų santykius, stiprybes, klaidas ir finansinę sėkmę
40 klausimų • 20-30 min. • 30 € • 20+ psl. jūsų spalvos aprašymas PDF formatu